Rojus. Adomas su Ieva nuobodžiauja sode. Pas juos nusileidžia Dievas
ir sako: „Vaikai mano, turiu jums dvi dovanas, tik reikia pasirinkti
kuriam atiteks kuri… Pirma dovana – sysioti atsistojus…” ….Adomas
iš karto pašoka, pradeda garsiai šaukti ir galvą į medžius daužyti,
kad jam labai reikalinga šita dovana, apie ją jis visą gyvenimą
svajojo ir t.t. Ieva jam nusileidžia ir dovana atitenka Adomui.
Jis visas laimingas pradeda šaukti, šokinėti, lakstyti po sodą
čiurkšdamas ant visko kas papuola pakeliui! Ant medžių, ant gėlių, ant
kiekvieno vabaliuko ar tiesiog ant takelio!
Ieva ir Dievas stovėjo vienas šalia kito ir žiūrėjo į šitą beprotybę..
Ir tada Ieva paklausė: „Dieve, o kokia gi antroji dovana??” … Ir
atsakė Dievas: „Smegenys, Ieva… Smegenys…! Bet smegenis, Ieva,
teks taip pat Adomui atiduoti, nes kitaip jis čia viską apmyš…”