Sumanė Onutė pyragą iškepti
Atsuko dujas, bet pamiršo uždegti.
Būtų gavus už tai ji nuo tėčio diržu.
Bet diržas susprogo kartu su namu

Prieš Naujuosius į mišką nukirsti eglutės
Išbėgęs Kazys seną miną užkliudė.
Lig šiol sapnuose aš matau per naktis
Ant eglutės šakų jo žydriąsias akis

Tyliai porelė rugiuose gulėjo
Tyliai kombainas palaukėj stovėjo
Tyliai užsivedė, tyliai važiavo...
Sako, kažkas duonoj ausį surado



Berniukas Černobily gimęs ir augęs
Sėdėjo prie stalo, nes buvo išalkęs.
Vienoj rankoj laikė jis duonos riekelę
Antroj — agurkėlį, trečiojoj — kulšelę

Klausiu aš kaimyno Luko:
„Gal vilkolakis esi?”
Jis tik uodegą pabruko
Ir pradingo vėl nakty

Klaidžiais bruzgynais po tamsius miškus
Plėšrus, įsiutęs, piktas ir gauruotas
Vis klaidžioja ir gąsdina visus
Ekskursijoje pamirštas penktokas

Padangėj berniukas sau aitvarą laidė
Šalia oro uosto, kur laineriai skraidė.
Užkliuvo virvutė už vieno lėktuvo,
Ir berniukas laimingai Čikagon pakliuvo

Sieros rūgšties baseinas pilnas
Petriukas nėrė ten laimingas.
Paplaukiojo kiek ir išlipo į krantą,
Nes buvo jisai paprasčiausias mutantas

Vaikučių ekskursiją kartą miške
Apsupo vilkų išbadėjus ruja.
Gerai, kad mamytės tiek maisto prikišo,
Kad vilkai prisiėdė ir vaikučiams dar liko

Žaidė berniukas kieme „Al Qaedą”,
Oriai nešiojo turbaną uždėtą.
Alachui pasimeldė jis ankstų rytą
Ir dviračiu trenkės į savo mokyklą

Plaukė Petriukas linksmai ant bangos
Kateris atlėkė jam iš paskos.
Linksmesnio vaizdelio matyti neteko —
Dešinėj pusė Petro ir kairėj pusė Petro.