1 diena. Viskas. Apsisprendžiau. Vakar mačiau lauką. Kates. Reikia sprukt.

5 diena. Isidrąsinau išbegt į lauką kai šeimininkai paliko duris truputi praviras. Rado mane apstulbusi po stalu du metrai nuo laiptu. Tikėkimes toliau bus geriau.

7 diena. Buvau nubėgęs nuo duru iki gyvatvores, o tai jau bus koks 15 metru, bet vėl pagavo.

10 diena. Tris paskutines naktis girdėjau kaip mane šaukė katės. Planavau sprukt naktį, bet miegas stipresnis.

15 diena. Po šešias valandas per dieną prabudžiu prie lauko durų, gal kas atidarys ir spėsiu pasprukt.

16 diena. Vakarykštė taktika beveik pasiteisino, bet kai pavyko prasmukt, mano šeimininke pasirodo labai susinervino ir mestelėjo mane nuo lauko duru iki dujinės viryklės. Gerai, kad snukis ir taip plokščias.

18 diena. Sugalvojau ištrūkęs į lauką pakeist krypti – neskuost iš karto į gatvę, o metyt pėdas. Pavyko išsmukt, nėriau į kairę, apibėgau pastatą ir tik kai man prieš nosį atsirado voljeras, prisiminiau, kad jie dar turi avigani. Nesigiriu, bet manau begdamas namo sumušiau kokį nors rekordą.

23 diena. Dėl mano nuolatinio tykojimo, pasigirdo kalbos apie kastravimą. Už tai, prikakojau koridoriuje, prie pat dežutės. Turėkites.

25 diena. Girdėjau, šeimininkės broliui padovanojo orinį šautuvą. Nemanau, kad jis taiklus. Pamatysim ką jis sugeba kai prades rinktis svetimi klaidžiojantys katinai.

28 diena. Jis taiklus. Trys patvirtinti pataikymai. Drąsa nyksta.

29 diena. Jie rupužes mane erzina, žaidžia su mano protų. Kol aš ant palangės ant jų keikiuos, jie iš lauko barbena į stiklą ir šypsosi. šlykštynės.

30 diena. Visas mėnuo bandymų pabėgt, nei vieno sėkmingo. Palūžau. Morališkai ir dvasiškai. Ne taip čia ir blogai, ėst gaunu, miegu visą laiką... Gal jei nebandysiu bėgt, išsaugosiu vienintelį turtą. Kaip sakoma – be kiaušių gyventi galima, bet liūdna...