Nr 1.

Vyras namie, eina į vonią maudytis, kaip tik tuo metu, žmona išeina iš jos.
Tuo tarpu kažkas paskambina į duris. žmona įsisuka į rankšluostį
ir bėga atidaryti durų.
Atidaro, o ten - kaimynas Petras.
Pamatęs pusnuogę kaimynę, jis sako : *duosiu tau 800 LT, jei leisi
rankšluosčiui netyčia nukristi*.Moteris akimirką pamąsto, paleidžia rankšluostį
ir - stovi nuoga prieš kaimyną Petrą. Pastarasis, pasigrožėjęs reginiu, įteikia jai 800 LT ir nueina.
Moteris, negalėdama patikėti tokiu lengvu uždarbiu, vėl susisuka i rankšluostį ir visa džiugi grįžta pas vyrą.

Vyras klausia: *Kas ten buvo?*
*Ten buvo kaimynas Petras*, atsako ji.
*Puiku, ar ką nors sakė apie 800 LT, kuriuos jam paskolinau praėjusią savaitę?*

MORALAS : Jei tu įvertintum svarbią informaciją apie išorinius
veiksnius ir akcininkų riziką, būtų galimybė išvengti nereikalingų
sprendimų.

Nr 2.

Kunigas pasisiūlė pavežti vienuolę. Įlipusi mašinon ir atsisėdusi, vienuolė, lyg netyčia, apnuogina vieną koją. Kunigas pasitaikė jautrus, vos nepadarė avarijos… Šiek tiek užtruko, kol kunigas susitvardė ir vėl galėjo ramiai vairuoti. Tuomet įsidrasino ir ant nekaltai apnuoginto vienuolė kelio, uždėjo savo ranką. Vienuolė kukliai sako : *Tėve, prisiminkite 129 psalmę* .
Tuomet kunigas atitraukė ranką nuo gundančio vienuolė kelio, bet perjungęs bėgį vėl nesusivaldė ir pabandė dar kartą… Pajutusi karštą kunigo delną ant savo kairiojo kelio, vienuolė pakartojo : *Tėve, prisiminkite 129 psalmę* .
Kunigas : *Atleiskite, Seserie, bet aš silpnas…*

Atvažiavęs į vienuolyną kunigas išlaipiną vienuolę, o pats skuba į bažnyčią: zakristijoje čiumpa maldyną ir susiranda 129 - ąją psalmę, kurioje parašyta : *Eik tiesiai ir ieškok aukštyn, ir į dešinę - ten tu rasi dangišką palaimą*

MORALAS : Jeigu tu neseksi ir neatnaujinsi žinių, susijusių su tavo
darbu, tu rizikuoji pražiopsoti dideles galimybes (Kartais negana
tikėti, bet verta žinoti).

Nr. 3

Pardavimų vadybininkas, sekretorė ir jų šefas eidami pusryčiauti rado senovinę
žibalinę lempą. Kaip pasakose rašoma, jie ją patrynė ir iš jos lauk išlindo džinas.

Džinas sako: *Ačiū, kad mane išleidote. Už tai, kad mane išvadavote, aš išpildysiu po vieną
jūsų norą*.
*Mano pirmą, mano pirmą!* - džiūgauja sekretorė ir išdėto savo pageidavimus: *Aš noriu į
Bahamus - plaukioti jachta su gražiu bei turtingu biču - ne gėjumi, ir negalvoti apie gyvenimo problemas* -
POFF! Ir ji dingo…

*Dabar mano! Dabar mano eilė…* savo sėkme negali patikėti pardavimų vadybininkas. *Aš noriu į Havajus -
ilsėtis papludimyje su asmeniniu masažuotoju, gerti begalę Pina Coladų ir būtinai ten sutikti savo gyvenimo meilę* - POFF! - dingo ir jis.

*Puiku, dabar tavo eilė, sakyk ko nori!* sako džinas šefui.
Šefas : *Aš tik noriu, kad tie abudu būtų ofise po pusryčių*

MORALAS : Visada leisk šefui kalbėti pirmiausiai!

Nr. 4

Sėdi varna medyje ir tinginiauja ištisą dieną.
Šuoliuoja triušelis pro šalį ir klausia : *Ar galiu ir aš taip,
kaip tu - sėdėti visą dieną ir nieko neveikti? * Varna sako : *Pff, o kodėl gi
ne? - Prašom, tingėk!*

Triušelis sėdi sau ant žemė, po medžio šaka, ant kurios varna tupi ir relaksuojasi. Staiga, iš krūmų iššoka klastinga lapė ir suėda vargšą triušelį…

MORALAS : Tam, kad galėtumei sėdėti ir nieko neveikti, turėtumei laaabai aukštai sėdėti ! :)