06:50: Suskamba pirmieji pragarišką skausmą visam mano kūnui sukeliantys žadintuvo garsai.

07:00: Dar kartą nuspaudžiu jau penktąkart skambantį žadintuvą, prieš tai, kaip taisyklė, sviesdamas rytinį vėžio sukėlėją į artimiausiai pasitaikiusią sieną, taip tikėdamasis, jog visas šis teroras pasibaigs. Deja, visuomet operaciją tenką kartoti šiek tiek racionalesniais būdais.

07:01: Kaip koks viesulas, ,,žaibiškai“ palieku netvarkingąją lovą, ir visas patenkintas bei teigiamai nusiteikęs ,,išsineriu“ iš drambliukais puoštos pižamos, kurią man padovanojo mano močiutė.

07:02 Jau nedengiamas jokio sintetinio audinio, atlieku įprastinę rytinę mankštą: pilvo, pasturgalio ir genitalijų masažą sukamaisiais judesiais (pagal laikrodžio rodyklę), 14 atsispaudimų bei 23 pilvo preso atsilenkimų. Pritūpimų niekada nedarau, nes mano į visas puses besidarkantiesiems tarpkojo rezidentams toks fizinis krūvis (sisteminga ir monotoniška karuselė aukštyn- žemyn) kelia neištveriamą diskomfortą.

07:06: Po mankštos pats metas (vis dar su nepridengtomis gėdomis) stoti prieš veidrodį ir apžiūrėti savo rytinę fizinę formą, kurią savo prakaitu ir triūsu užsitarnavau rytinė treniruotė metu. Supratęs, kad didelių fizinė būklė pakitimų neatsirado, nenoromis tenka rėplioti iki dušo ir kaip įmanoma geriau atgaivinti nuo rytinio vargo paraudusią ir prakaito sudrėkintą odą..

07:10: Paprastai tokiu metu visuose penkiaaukščio kampeliuose nuaidi decibeliškai galingas slaviškas jaustukas, kadangi, dėl santechnikos problemų, rytinį dušą dažniausiai tenka pradėti nuo šalto vandens pliūpsnio.

07:16: Metas skustis. Besinaudodamas septynių skirtingų skutimosi priemonių pagalba, kruopščiai pašalinu, iš po nakties šiltai įsitaisiusius, barzdos, krūtinė, pažastų bei ausų sričių plaukelius. Atsižvelgiant į mano tarpkojo karalaičių užgaidas ir norus, pastarųjų šukuosenos visuomet lieka maištaujančiai suveltos.

07:25: Vėl nenorom, tenka judėti drabužių spintos link. Ką apsirengti- problemos neturiu. Spintoje kabo vos vienas 75.99 LT vertė, pilkos spalvos „Dolcie & Gabbbana” kostiumas, ant kurio etiketė raudonomis raidėmis puikuojasi užrašas: ,,Made in Afghanistan“

07:35: Paskutinį kartą savo mažiesiems draugužiams leidus įkvėpti gryno oro, apsirengusiam tenka sėti prie pusryčių stalo. Apmaudu, bet, deja, šis stalas dažniausiai būna „apkrautas“ vos vienos garuojančios lėkštė su porcija šildytų koldūnų ir trečią kartą tuo pačiu maišeliu plikytos arbatos puodeliu..

07:44: Kadangi darbas prasideda lygiai 08:00, norėdamas visiems įrodyti punktualumo spragų neturėjimą, išsiruošiu i ofisą, tik prieš tai keletai minučių pasitikrinu savo facebook paskyrą.

07:59: Reiktų paskubėti. Iki darbo pradžios belieka vos minutė, tačiau, kita vertus, tai net visos 60 000 mili sekundžių! Vadinasi, dar lieka šiek tiek laiko ir Delfi naujienoms.

08:03: Nuo interaktyviųjų naujienų apie Drąsiaus kelią, mano dėmesį atplėšia tik ūmus sunkumas analinė angos srityje, tuo pačiu suvokęs, jog faktiškai jau vėluoju į darbą, paskubomis užsuku į citrinų aromatu dvelkiančią išvietę, kurioje, kaip įmanydamas, per prakaitą ir ašaras, kuo greičiau stengiuosi pašalinti visas nereikalingas medžiagas, susikaupusias po vakarykščių koldūnų.

08:09: Jau paspartinęs žingsnį ir bandydamas susitvarkyti į visas puses išsidarkiusį kostiumą, paskutinįjį kartą užmetu akį į nuostabųjį savo atvaizdą veidrodžio stikle. Dieve, užuodžiu blogą kvapą! Tai rankos. Tenka grįžti į prausyklą. Po 4 minučių intensyvaus rankų sterilizavimo, jau lėgte tenka pasišalinti iš namų zonos.

08:16: Kadangi gyvenu kitoje ofiso gatvė pusėje per daug nesugaištu, ir nei daug nei mažai vėluodamas, esu visu šimtu procentų pasiruošęs spausdintuvų pardavinėjimui. Sutikus viršininką, tenka pameluoti, jog dėl mano vėlavimo kaltas ne kas kitas, o mane, per perėją ėjusį, parmušęs kelių erelis- kaip atsako dažniausiai tenka sulaukti: ,,Eik dirbt durniau, kol iš darbo neišmečiau“.

08:20: Po ne itin malonaus susitikimo su įmonė vadovu, tenka suprasti, jog rytinis pasisėdėjimas tualete, kaip ir įprasta, deja, buvo per trumpas: mažieji prerijų kiškučiai nenusiteikę iki išnaktų voliotis urvuose; Varge, kaip nekenčiu savo darbo.