Kiekviena nelaiminga šeima nelaiminga savaip“, - kažkada parašė klasikas. Mūsų dienomis ši frazė teisinga tik iš dalies: yra niuansų, kurie bendri kone visoms šeimoms. Kaip mums dažnai atrodo, čia kalti vyriškiai, bet prieš kaltinant pasistenkime juos suprasti.
 
„Aš visada teisus“

Pavojingas momentas: ak, jau ta vyriška būtinybė visada ir visur likti teisiam... Susidaro įspūdis, kad būtent apie šį reiškinį sugalvotas anekdotas, pagal kurį kiekvieno vyro gyvenimiškos tiesos atrodo taip: „Punktas Nr. 1. Aš visada teisus. Punktas Nr. 2. Jei aš neteisus, žiūrėti punktą Nr. 1.“ Bet kodėl jie tokie – tikri ponai visažiniai, nepakenčiantys jokios kitos nuomonė, tik savąją? Ir kodėl jie įsiunta, vos tik mes pateikiame kokį nors vertingą patarimą?

Kodėl taip? Pasirodo, visa esmė auklėjime. Ką kasdien girdi ir mato berniukai? Mamos ar močiutė skaito jiems pasakas apie carus, karalius ir kitokius herojus, kurie visada nugali. Štai ir sektinas pavyzdys. Iš būsimųjų vyrų giminaičiai laukia, kad jie užaugtų drąsūs, niekada neverktų ir visada rastų savo problemų sprendimo būdą. Giminė su pavydėtinu užsispyrimu nenustoja priminti savo vilčių ir lūkesčių... Ir ką gauname? Išauklėtas „aukštais idealais“ supermenas visiškai įsitikinęs: bet kokia jo klaida byloja apie nepakankamą vyriškumą. Jis išgyvena, kai negali įveikti užsibrėžtų tikslų, o jei dar moteris kažką jam nurodys – gelbėkitė, kas galit!

Atrodytų, eilinė situacija: sutuoktinių pora važiuodama automobiliu pasiklydo nepažįstamoje vietovėje. Vyras jau kelintą kartą apsuka ratą, mėgindamas bandymų ir klaidų metodu rasti teisingą maršrutą. Sustoti ir paklausti vietinių gyventojų kelio jis nesutiktų, net jei prie smilkinio jam būtų prikištas oletas – pats, viską pats. Ir kai žmona droviai užsimena: „Gal pasitikslinkime pas ką nors, kur mums toliau važiuoti?“, nelaimingam vairuotojui ausyse vietoje to suskamba: „Tu beviltiškas. Reikia susirasti kitą vyrą, kuris žino daugiau nei tu“.

Keistas niuansas: vyriškis gali ramia širdimi padovanoti širdies damai kulinarinių receptų knygą, bet jei ši jam padovanos kurios nors srities patarimų knygą, sužeis nepagydomai. Jis iškart nuspręs, kad yra nepakankamai geras, ir užsiims apsauginę arba agresyvią poziciją. Būtent todėl Adomo sūnums taip sunku atsiprašyti – juk tai reiškia, kad reikia pripažinti savo klaidas ir paklydimus, vadinasi, ir nepakankamą vyriškumą. O kaip pripažinti, kai jei kas – „žr. Nr. 1“?

Sprendimas yra. Jei norite taikos šeimoje ir santykiuose, nesugalvokite išrinktajam nurodinėti jo klaidų. Net neužsiminkite apie tai. Vietoje to kalbėkite apie tai, ką jaučiate. Pavyzdžiui, frazę „Tu niekad nerandi kelio ir mes amžinai pasiklystame“ geriau pakeisti neutraliu variantu „Brangusis, tu šaunuolis, puikiai susidorojai, bet šie kelio ženklai bet ką supainiotų. Man atrodo, geriau mums sustoti ir paklausti ko nors kelio“. Vienu žodžiu, kaltas kas tik nori, bet tik ne jūsų vyras. Ir žinoma, nesiliaukite jo gyrusi, jei su užduotimi jis susidorojo puikiai. Juk jie trokšta savo įvertinimo – ko jau ko, o šiltų žodžių mums tikrai negaila!

„Tu manęs nesiklausai“

Pavojingas momentas: „Tu visiškai manęs nesiklausai! Įsikniaubi į laikraštį ir praleidi pro ausis viską, ką tau kalbu! Negi negalima vienu metu skaityti ir klausyti?“ – virkauja moteris, laikanti save vyriško nedėmesingumo auka. Veikiausiai nėra šeimos, kur laikas nuo laiko šia tema nepasigirstų moteriškas verksmas. Mielosios moterys, nekelkite vėjų be reikalo: jūsų brangiausias tikrai negali susitelkti į kelis darbus vienu metu – jei jis skaito, vadinasi, yra kurčias ir nebylus. Ir kaltinti tuo galima nebent motiną gamtą.

Kodėl taip? Gajus Julijus Cezaris įėjo į istoriją dėl daugybė šlovingų darbų, kuriuos ne visi ir išvardintų. Tačiau apie vieną unikalią jo savybę papasakotų net mokinys: didysis romėnas galėjo vienu metu daryti kelis darbus. „Ir kas čia ypatingo?“ – sukliktų bet kuri moteris, spėjanti pokalbio telefonu metu nusilakuoti nagus, parašyti laišką, apgalvoti vakarienė meniu ir pan. Mums, žinoma, tai anaiptol ne unikali savybė, o štai vyriškiams – kitas reikalas. Pasirodo, vyriškos smegenys gali susitelkti tik į vieno klausimo sprendimą.

Todėl vyriškiai išjungia televizoriaus garsą, jei skamba telefonas, ar išjungia radiją statydami automobilį aikštelėje – svarbiausia tinkama koncentracija. Tokio elgesio priežastis slypi vyrų intelekto sandaroje: jų smegenys panašios į namą, padalytą į atskirus kambarius. Kiekvienas kambarys atsako už savo funkciją ir nėra susijęs su kitais. Štai tokie „proto žaidimai“: jei brangiausias tuo momentu ką nors galvoja, jis neišgirs jūsų noro bendrauti. Šį „nesugebėjimą“ spręsti kelių klausimų vienu metu psichologai vadina vienakrypčiu mąstymu; mes, gražuolė-protinguolė, pasižymime daugiakrypčiu. Argi nėra kuo didžiuotis?

Sprendimas yra. Nors gebėjimas užsiimti tik vienu darbu vienu metu moterims gali pasirodyti apribojimas, vis dėl to būtent jis leidžia vyrams tapti tikrais savo srities specialistais ir profesionalais. 96% technikos ekspertų pasaulyje – vyrai. Telieka tik tai pripažinti. Jei norite gauti normalų rezultatą be nereikalingo streso, leiskite vyrui vienu metu užsiimti tik vienu darbu. Svarstydami esminius buities klausimus, palaipsniui pereikite nuo vienos temos prie kitos, kaskart prieidami bendro sutarimo arba ne.