Folkloras
Šaltiniai:
Ištraukos iš prof. V.Krėvė-Mickevičiaus knygos "Patarlė ir
priežodžiai. Humanitarinio fakulteto tautosakos kom. leidinys",
išleistos 1934 metais Kaune.
Ištraukos iš "Lietuvių kalbos palyginimų žodyno" (Vilnius, Mokslas,
1985, sudarytoja K.B.Vosylytė)

 
Aina ponia per dvarų su šimtu suknelių, kap papuca vėjas - subinė matyc.
Aisiu! - Nuveisi tu stacu galvu ruron!
Aš iš mažo papratau - išsimyžįs nukratau.
Bėginėja kaip dilgėlių klynan gavęs
sliekas ne mietas – į tvorą neįsmeigsi.
Biednas, biednas - ir šikna iz dzviej kavalku.
Biruta, kas ti tavo kruta?
Bobos žiba, dziedo karo. (Šulinys su svirtimi)
Cik apmysc ir pakurc!
Cik karvė skūron inkisc ir bulium uzlaisc!
Cik užmetu kelnes ant lovos - ir vėl vaikas!
Čiupinėja kaip aklas pautus.
Čiupinėjasi kaip boba aplink kuodelį (supraskite: apželtutę)
Dalykas tokis - išsišikai ir stokis!
Dar nepažino mergos smoko, kol neužvertė androko
Durnam daiktui i pautai zvanas
Dzirba - net šikna virba.
Ä–ja bobas karvių melžt, ir sutika jautį, čiupa jaučiui už mašnas -
jautis jemia bliauti
Ä–ja boba raut ridikų, rada tupintį mužikų, ta mužika kur tupėta -
pilna krūva pritepėta...
Geram žmogui šūdo neskada.
Geriau numirc nei su juo nuvirsc.
Glostyk ožio pautus, pieno gausi
Grabas šiknon stuksi.
Graži kaip kiaulė darži.
Inkišk šiknon liežuvį - išsitrauksi žuvį.
In kū tu panašus? - Pats in savi, šikna in tavi!
Ir atbėga vaikų būris pažiūrėt kaip mergų rūris
Isiplėtoj kap karvė an lado.
Išgerk kūmai, išgerk kūmai, kad per šiknų rūktų dūmai!
Kad tau grausmas ir perkūnas, kaks nelygus mergas kūnas, dabia kalnas
ir dabela, toj dabėj maža skylala
Kap paėmė bobų strokas, net nusmuko undarokas
Kūdas, ale pautų - bliūdas!
Mergyc mergyc, kas tavo matyc? Du papai krūcinėj, dvi skylė šikinėj -
viečna ubagė!
Mes, mes trys sasutė, visų trijų skyli pūtė.
Mes, mes trys brolukai, visų trijų kap kuolukai.
Noriu myšc - kap cveku dura.
Nedainuok valgydamas - šikanti kas užais.
Nei sulopyt, nei susiūc, nei su tokiu skyli būc...
Nuo likimo ir nuo šikimo nepabėgsi - likimas lemia, šikimas remia.
Oi jūs bernai besarmacai, ką jūs darot mergai stacai!
Pirdauna kap kumelys
Sėkis, tegu nekaro! (Vyrui)
Skauda galvų ir krucinį ir skylukį apacinį.
Stovi ponia su placiu, atėj ponas su stacu, padėkdzie, varysiu!
(valtis ir irklas).
Šūdo gysla (labai liesas)
Šokit mergos po sapcynias, muškit papais in lancynas, šokit mergos ir
po tris, muškit papais in duris.
Šoko dziedas, šoko boba, ir nutrūko dziedo voga. Oi, bobute, kas
daryc, kap toj voga prikabyc? Raikia siulo špagacinio ir pririšcie
prie kiaušinio.
Šoko Petras ir Matildė, Petras perdė, o ji cildė.
Šuva šiko ir suriko, pusė šūdo šiknoj liko.
Tėvas artojas, duktė artistė, pakėlus kojų rodo kur piscie.
Trys mergytė, šaši papai, čiupinėjo trys kacapai.
Tų, kas valgo lašinių, sliekas būna kaip žmonių.
Ūžė miškas, ūžė šilas, verkė merga - kušys žilas.
Vienu šiknu bezda (labai susigiedoję)
Adata ne sliekas, ja mergos nepradursi. (Kamajai)
Aimanuoja, lyg jai adata, o ne bybiu būtų kūšį pradūrę. (Vabalninkai)
Apsigavo kaip merga bybio paragavus. (Pasvalio ap.)
Arklį pardavęs, birka žemė neišarsi. (Kupiškis)
Atsisveikino, kaip sliekas su kūšiu- iki pirmos nakties. (Pasvalys, Biržai)
Baidosi, kaip sena merga bybio. (Vabalninkai)
Baidosi merga vaiką pasigauti, bet norisi bybio paragauti. (Valkininkai)
sliekas ne adata, o ką pradūrė, neužgis. (Pasvalys)
Braunasi, kaip sliekas kūšin. (Vabalninkų par.)
Būk drąsus su merga - po prijuoste ne krūmas, gyvatė ten nerasi, gal
tik savąja pažaisi. (Vilkaviškio v.)
Davatkauna, kol bybio paragauna. (Vabalninkai)
Didžiuojasi, kaip bernas, kūšį nugalėjęs. (Alvito par.)
Pakalbėjo - kaip balon paperdė (negudriai)
Mala kaip telė papas (niekus)
Pasakė, lyg tvoron nusiperdė
Neatsiskiria kaip bezdalas su marškiniais
Sekasi, kaip nuo liepto šikt (blogai)
Neprisiruošia niekaip, kaip šikt nevalgiusi
Tylėk kaip svečio šikynė
Tiko kaip fekalijų rinkinys į kelnes
Prikibo kaip fekalijų rinkinys prie šikynė
Girto giedalas – kaip vištos triedalas