 |
Sveiki, CHAizmo religijos išpažinėjai, "Skaitinių" evangelijos mėgėjai. Šiandien kaip pastorius iš sakyklos kreipiuosi į jus, kad papasakočiau istoriją, kuri gali daug ko išmokyti.... Nors ne, nieko ji neišmokys, bet paprunkščiosit gal bent.
Žodžiu, kartą kaime gyveno vaikis. Gerai jį pažinojau, linksmas buvo, tik turėjo labai nemalonią savybę- jam tiesiog visiškai nesisekė. Aš nekalbu jau apie tai, kad jis niekada neišlošė nei 2 lt. teleloto, jam nesisekė žymiai daugiau. Kartą jam tėvai nupirko dviratį - kitą dieną jį pavogė. Jis grybavo miške - pateko į brakonierių kilpą (po paros ištraukė bravoro savininkas). Aišku, tėvams buvo sunku patikėti, kad jis rugio krauju prakvipo tik dėl išgelbėtojo profesijos. Bet ne viskas klostėsi šitaip blogai- kiti dalykai sekėsi dar mažiau. Kai baigė kaimo mokyklėlę, teko pradėti važinėti į rajono centre esančią žymiai didesnę mokymo įstaigą. Jau pirmoje matematikos pamokoje jis suprato, kad vieta jam bus nesvetinga. Nusprendęs, kad jis jau gali susipažinti su merginomis, netyčiomis jis užkliuvo mokytojai. Ji priėjo ir iš visų jėgų trenkė liniuote per stalą. Vaikis sakė mokytojai: -Nesimuškit, mokytoja. -Mergaičių nemušu,- niūriai atrėžė mokytoja. Taip merginoms jis daugiau ir nebesimergino - negražu būtų, jei kitą kartą liniuote gautų per pirštus. Po pakankamai geros dienos (tik nubrozdinti keliai, paukščio apdergta kepurė, rudais dažais ištepliotas kelnių užpakalis) jis nutarė draugų susirasti sporto salėje, tačiau ir ten neužsibuvo. Pikčiurnos sportuojantys.... Vadinkime juos forsais, kol niekas nemato. Taigi, forsai liepė įjungti magnetofoną, kad geriau kilnotųsi svoriai. Deja, iš trečio karto nuspaudus "play" pasigirdo ne muzika, o gerai žinomas tautosakos kūrinys- KIEŠA "Kekl k....". Ko pasekoje, jam buvo uždrausta daugiau užklysti į sporto salę. Taip, kad istorija trumpa, jis draugų nerado nei merginos, tačiau mums ši istorija linksma, nors jis ir taip kankinos. Tad pakelkite taures raudono vyno, vis tik tam, kad jums taip nenutiko- visi pritapom, kur reikėjo, draugų suradom, nes norėjom.
|
 |