Tyrimai rodo, kad žmogaus veikla keičia pasaulinį klimatą, o tai turi neigiamų pasekmių žmonijos sveikatai. Stichijos, staigūs temperatūrų pokyčiai – visa tai tiesiogiai veikia maisto ir vandens išteklius, infekcinių ligų protrūkius bei keičia ekosistemą.
 
1. Per paskutiniuosius 50 aktyvios žmogaus veiklos metų – ypač deginant iškasamą kurą – į atmosferą išmesta daugybė anglies dioksido ir kitų šiltnamio dujų, kurios daro įtaką žemė klimatui. Anglies dioksido koncentracija atmosferoje lyginant su ikiindustrine era padidėjo 30 proc., dėl to daugiau šilumos sulaikoma žemutiniuose atmosferos sluoksniuose. Toks visuotinio klimato pasikeitimas atnešė daugybę naujų pavojų žmonijai: nuo mirčių dėl didelių karščių iki infekcinių susirgimų struktūros pasikeitimo.

2. Nuo tropikų iki arkties klimatas ir orai tiesiogiai daro įtaką žmogaus veiklai ir gyvenimui. Ekstremalūs orų reiškiniai, tokie kaip stiprios liūtys, potvyniai, katastrofos, tokios kaip uraganas „Katrina“, 2005 metais suniokojęs Naująjį Orleaną, kelia grėmę žmogaus sveikatai ir naikina išgyvenimui būtinas atsargas. Mokslininkai suskaičiuoja beveik 600 tūkst. mirčių, susijusių su orų stichijomis. Beveik 95 proc. šių mirčių suskaičiuojama išsivysčiusiose šalyse.

3. Trumpalaikiai oro temperatūros šuoliai taip pat kenkia žmogaus sveikatai. Tokie temperatūros šuoliai tampa hypertermijos (kūno perkaitimas) arba hipotermijos (kūno atšalimas) priežastimis, o šios savo ruožtu tampa didesnio mirtingumo dėl širdies ar kvėpavimo sutrikimo priežastimis. Paskutiniai stebėjimai parodė, kad karščio bangos Vakarų Europoje 2003 m. vasarą tapo mirties priežastimi daugiau nei 70 tūkst. žmonių.

4. Globalios temperatūros pasikeitimas daro įtaką žmonių išveistiems ir gamtoje augantiems augalams. Keičiasi jų žydėjimo laikotarpis, kai ore atsiranda dalelė, galinčios sukelti alergijos priepuolį. Astmos kamuojami daugiau nei 300 milijonų žmonių, daugiau nei 250 tūkst. žmonių nuo šios ligos mirė 2005 m. vasarą. Manoma, kad per ateinančius dešimt metų susirgimų astma padaugė 20 proc. lyginant su dabartiniu laikotarpiu, jei spartūs klimato keitimosi tempai nebus sustabdyti.

5. Kylantis jūros lygis – dar vienas globalaus atšilimo požymis. Šitaip kyla grėmė po vandeniu atsidurti arti jūrų esančioms gyvenvietėms, o tai gali pakeisti populiacijos pasiskirstymo tankį. Daugiau nei pusę pasaulio populiacijos gyvena maždaug 60 kilometrų atstumu nuo vandens šaltinių krantų. Didžiuliai potvyniai padaro daugybę žalos ir daugeliui gresia mirtimi. Taip pat atsiranda daugiau infekcinių užkrėtimų nuo vandens bei jame besidauginančių užkrėtėjų.

6. Nepastoviai iškrintantys krituliai turi įtaką šviežio vandens tiekimui. Globaliai lietaus trukumas paliečia 1 iš 10 žmonių. Vandens trukumas ir prasta jo kokybe daro įtaką higienai ir sveikatai: didėja rizika susirgti diarėja, kuri nužudo du milijonus žmonių kasmet, taip pat trachoma (akies infekcija galinti privesti prie aklumo) ir kitomis ligomis.

7. Vandens trukumas verčia žmones atsigabenti ji iš toliau ir kaupti namuose. Taigi taip didėja šansas kad vanduo užsiterš ir taps ligų užkratu.

8. Klimato sąlygos veikia ligas, plintančias vandeniu ir platinamas užkrato pernešėjų, pavyzdžiui, moskitų. Klimatui jautrios ligos yra didžiausi globaliniai žudikai. Diarėja, maliarija ir proteino trukumas 2002 m. nužudė daugiau nei 3 mln. žmonių. Daugiau nei trečdalis šių mirčių įvyko Afrikoje.

9. Daugiau nei milijono mirčių priežastimi kiekvienais metais tampa gyvybiškai reikalingų medžiagų trukumas. Tai mažina atsparumą tokioms ligoms kaip maliarija, diarėja ir kvėpavimo takų infekcijoms. Didėjančios temperatūros ir kintantys lietus didžiojoje dalyje tropinių kraštų žada mažesnius javų laukus, o maisto trūkumas ten jau ir taip didelė problema. Jei nebus imtasi atitinkamų veiksmų, prognozuojama kad iki 2050 m. žmonių skaičius, priklausantis bado bei ligų rizikos grupei, padvigubė.