Anekdotai

Ligoninėje prie akvariumo stovi ligonis ir prašo:
– Noriu namo, mašinos.
Prieina seselė ir sako:
– Čia juk ne auksinė žuvelė.
– Va va, aš jam jau visą valandą bandau tai pasakyti! – atsiliepė auksinė žuvelė.

***

Dukra klausia mamos:
– Mama, ar tikrai zuikučiai patys kvailiausi gyvūnėliai pasaulyje?
– Taip, mano zuikuti, taip.

***

Įsilaužė vagis į vieną butą. Eina pro šeimininko lovą. Jis pabunda, pažvelgia į vagį.
– Kas tu?
– Vagis.
– Ko čia atėjai?
– Pinigų.
– Jeigu ką rasi, tai ir man duok.

***

Sūnus prašo tėvą:
– Ar galėtum man šiam vakarui paskolinti mašiną?
Tėvas sūnui:
– O tai kam tau tada kojos?
– Viena stabdžiams spausti, kita – greičio pedalui.

***

Ateina vaikas į vaistinę ir prašo:
– Duokit man vaistų.
– O kuo tu sergi?
– Dar kol kas niekuo, bet šiuo metu tėtė varto mano pažymių knygelę.

***

– Kaimynėle, jūsų trys berniūkščiai siaubia mano vyšnias.
– Viešpatie, o kurgi ketvirtas?

***

Susitinka du bičiuliai. Džiaugsmingai pasisveikina plekšnodami vienas kitam per pečius.
– Kas naujo?
– Neseniai atidariau juvelyrinių dirbinių parduotuvę.
– Iš kur gavai tiek pinigų?
– Kokių pinigų? Turėjau gerą visraktį, ir viskas.

***

Įsilaužia vagis į butą. Susirenka visus vertingus daiktus viename kambaryje, antrame, įžengia į trečią, o ten tupi didžiulis šuo ir urzgia. Vagis ima trauktis atatupstas, bet ūmiai pasigirsta balsas:
– Na ką, vogti atėjai?
Vagis apsidairo ir pamato ant spintelė papūgą. Mėgina ją raminti:
– Tyliau, tyliau…
O papūga vėl:
– Tai ką, vogti atėjai?
– Tyliau, negi kitokių žodžių nemoki?
– Moku – „Pulk!“…

***

Parke ant suolelio sėdi mažas berniukas ir garsiai kūkčioja.
– Ko verki? – teiraujasi pagyvenusi moteris.
– Mano šuo pradingo.
– Nesijaudink, šuo tikrai ras namus.
– Jis tai, aišku, ras, o kaip aš?..

***

– Kai ankstų rytą išgirstu skambant žadintuvą, man atrodo, kad į mane šaudo.
– Na ir kaip, šoki iš lovos?
– Ne, guliu tarsi užmuštas…

***

Klientas padavėjui:
– Norėčiau karbonado.
– Neturime.
– O kiaušinienė?
– Irgi neturime.
– Tuomet paduokite man apsiaustą!
Padavėjas pažvelgia į kabyklą ir sako:
– Labai gaila, bet ir apsiausto jau nebėra…

***

– Na, ir kaip mano metodas nuo nemigos? Veikia?
– Vis skaičiuoju. Pavyzdžiui, vakar suskaičiavau iki 367 899!!!
– Ir užmigote?
– Ne. Jau buvo laikas keltis.

***

žmona dūsauja:
– Kaip viskas įgriso! Noriu imtis kažko ypatingo, ko nors, ko dar nesu dariusi…
– O, tai labai gerai! – atsiliepia vyras. – Suadyk man kojines.

***

– Eik namo, jau devynios.
– Neisiu, nes gausiu į kailį.
– O kada eisi?
– Už trijų valandų.
– Bet juk tada tau dar labiau iškarš kailį!
– Tikrai ne! Tada visi džiaugsis, kad man nieko neatsitiko.

***

Duktė nesutaria su sužadėtiniu ir skundžiasi motinai:
– Mama, ką daryti? Kai mudu susitinkame, Justinas visada man įteikia nuvytusių gėlių.
– Liaukis galų gale vėluoti į pasimatymus

***

– Tėveli, ar užaugęs galėiu daryti viską, neklausdamas mamos leidimo?
– Taip, sūneli.
– Tai kada tu, tėveli, užaugsi?

***

– Girdėjau, tavo žmona labai taupi? – paklausė vienas draugo suvalkiečio.
– Labai! – atsakė šis su pasididžiavimu. – Ji netgi žiūrėdama vieną akį užmerkia – tausoja regėjimą.

***

– Ką mezgi, močiute?
– Megztinį, vaikeli.
– O kodėl taip skubi?
– Noriu suspėti, kol nesibaigė šis siūlų kamuolėlis…

***

Senelė anūkėliui:
– Ar pasidalinai su sesute obuolius, kuriuos atnešiau?
– Ooo! Taip, senele. Atidaviau jai didžiąją dalį – sėklytes. Galė pasisodinti! Oho, kokios obelys išaugs!

***

Mergina stotyje susistabdo taksi:
- Ar pavešite iki žemųjų Panerių?
- Taip, sėkit.
- O ar galėiu atsiskaityti natūra?
Vairuotojas įdėmiai apžiūri merginą ir taria:
- Iki žemųjų Panerių už 10 litų... Ne.