Mokytoja klausia Petriuko:
-Petriuk,ką mums duoda žąsys?
-Kiaušiniu,-atsako Petriukas.
-O ką mums dar duoda žąsys?-vėl klausia mokytoja.
-Kiaušinius.
-Na gerai, tai ant ko tu namuose miegi?
-Ant grindų!-atsako Petriukas.
-O ką pasidedi po galva?- vėl jį kamantineja mokytoja.
-Bata....
-Na, pasakysiu šiek tiek lengviau.Ant ko miega tavo tėvelis?
-Žinoma , kad ant lovos.
-O ką jis pasideda po galva?
-Pagalve.
-O,Petriuk, jeigu stipriai trenksi pagalve, kas pasklis?
-Blakes, tamsta mokytoja.
-O jei dar smarikiau trenksi pagalve?
-Pasklis dar daugiau blakiu.
-Bet ,petriuk, jei perpjausi pagalve, kas nutiks?
-Namuose pakils DIDŽIULIS triukšmas.
-O kas atsitiks be triukšmo?
-Bus DAUG plunksnu...
-PAGALIAU!!!-nustemba mokytoja... Na tai ką mums duoda žąsys?
-Juk jau sakiau, KIAUSINIUS.-pasipiktinęs atsako Petriukas

Mokykla. Pamoka. Mokytoja:
- Taigi, vaikai, prašom sugalvoti sakinį, kuriame būtų žodis “puiku!”.
Marytė kelia ranką:
- Saulė šviečia, kaip puiku!
Onutė neatsilieka:
- Šiandien gausiu 10, kaip puiku!
Mokytoja patenkinta:
- O gal kas galite sugalvoti sakinį, kur žodis “puiku” būtų dar labiau pabrėžtas?
Iš galo Petriukas:
- Vakar per vakarienę mano nepilnametė sesuo pasakė, kad laukiasi, ir tėtė
tarė “Nu, puiku, bl…, tiesiog puiku”

Mokytoja liepė nupiešti karvę, besiganančia pievoje. Petriukas atneša tuščią popieriaus lapą. Mokytoja klausia:
-O kur žolė?
-Ją suėdė karvė.
-O kur tada karvė?
-O ką ji ten veiks, kur nėra žolės?

Petriukas nevalgo sriubos. Mamai išseko kantrybė.
Jis sugalvoja vieną gudrybę.
- Sūneli, pažaiskime vieną žaidimą.
Tavo burna bus autobusas, o sriuba bus keleiviai.
Viskas klostosi puikiai. Lėkštė beveik tuščia.Vėliau Petriukas prabyla:
- Dabar tegul visi keleiviai išlipa!

Gavęs dovanų gimtadienio proga dūdelę, Petriukas grojo ja nesustodamas tris dienas. Grįžta namo verkdamas, rankoj laikydamas sulaužytą dūdelę.
-Kas atsitiko, Petriuk? -klausia mama
-Dėdė Jonas iš gretimo namo padovanojo kirvuką ir paklausė, ar man neįdomu, kas viduje...

– Kodėl geri tiek daug vandens, Petriuk? – klausia mama.
– Nes suvalgiau obuolį.
– Bet ką tai turi bendra?
– Pamiršau jį prieš valgydamas nuplauti!

Petriukas sėdi ant suoliuko susiraukęs, piktas. Prieina prie jo Andriukas.
– Na, ko toks surūgęs?
Petriukas atsako:
– Sėsk šalia, papasakosiu.
Andriukas atsisėda, o Petriukas ir sako:
– Suolas dažytas…

Ateina Petriukas į mokyklą. Mokytoja ir klausia:
– Petriuk, kelintais metais vyko karas?
– Nežinau, – atsako Petriukas.
– Kas po karo buvo? – toliau kamantinėja mokytoja.
– Nežinau.
– O ar Mėnulyje auga gėlės?
– Nežinau.
– Na, tai eik ir sužinok.
Parėjo Petriukas namo, sužinojo ir grįžo į mokyklą.
Mokytoja klausia:
– Kiek tau metų?
– 1941.
– Kas tavo galvoje dedasi?
– Griuvėsiai ir duobės.
– Ar tu kvailas?
– Mokslininkai to dar neištyrė.

– Petriuk, esi baisiai susivėlęs, turėtum susišukuoti.
– Kad neturiu šukų.
– Paimk tėvelio.
– Jis neturi plaukų!

Petriukas vyresniajam broliui:
– Paprašyk mamos, kad duotų man pinigų ledams.
– Kodėl aš? Juk ji ir tavo mama.
– Taip, bet tu ilgiau ją pažįsti.