- O kam tu prezervatyvus į kišenes kiši? - Į diskoteką einu! - Ar prietarą žinai? - Kokį? - Skėtį paimsi - lietaus nebus.
***
Gatvėje stoviniuoja du draugai. Prieš juos ateina dvi moterys. Vienas sako: - Štai eina mano žmona, o greta jos - mano meilužė. - Cha, o man – atvirkščiai.
***
Ateina karlsonas į parduotuvę ir sako: - Ar parduodate perdegusias lemputes? - O kam jums jos reikia? - Noriu įsirengti tamsų kambariuką..
***
Nuvažiuoja autobusas. Iš paskos bėga moteris ir šaukia: – Palaukit! Sustokit! Aš į darbą vėluoju! Keleiviai vienas per kitą susišnabžda ir perduoda vairuotojui, kad sustotų. Moteris įlipa: – Aaaaaaa… – atsikvepia. – Ačiū Dievui, suspėjau… O dabar, mielieji, rodome savo bilietukus.
***
- Kaip jums pavyko pirmoji operacija? - klausia profesorius pradedančio chirurgo - Operacija? Aš maniau, kad tai skrodimas...
***
-Šefas uždraudė darbo metu gerti kavą ir skaityti laikraščius. - Viešpatie, tai ką dabar veiksime? - Na, gersime arbata ir skaitysime žurnalus.
***
Troleibusas. Įlipa senutė ir kreipiasi į vaikiną su paraudusiomis akimis: - Jaunuoli, gal galėtumėt pažymėti talonėlį? Ačiū. Vaikinas paima talonėlį, pasisuka žymėt, bet jo žvilgsnis užkliūva už kito keleivio, jūreivio. Atsisuka atgal į moterėlę: - Bobut, nieko nebus žinok,- mes laive. Taip kad bobut, ramiai būk! Parplauksim,- pasakysiu.
***
Ateina maža mergaitė pas savo tėtę- karininką ir sako: - Tėte, noriu drambliukų. - Drambliukai pavargę, jiems reikia pailsėti. Kitą kartą. - Nu, tėte, nu labai noriu. - Negaliu, jie visą dieną bėgiojo, jiems pamiegoti reikia. - Nu tėteaa... - Negaliu. - Tėteeeaaa!!! - Nu gerai, bet tik neilgam. Pulkas, dujokaukes užsidėt! Bėgte marš!
***
Karininkas klausia kareivio, kodėl jis ėjo į kariuomenę. - Visų pirma aš noriu ginti savo tėvynę. - Teisingai! - Antra, aš tapsiu stipresnis. - Teisingai! - Trečia, niekas neklausė mano sutikimo!
***
Grįžta vyras girtas namo. žmona kiša laikrodį ir aiškina, kad kur tiek ilgai valkatavo. Vyras (pakiliai): - Kai mano tėvas grįždavo, tai motina kalendorių rodydavo...
***
Jaunas vadybininkas kartą paklausė seno turtingo korporacijos savininko, kaip tas užsidirbęs pinigus. Senas turtuolis suraukė savo storus žilus antakius, atsilošė milžiniškame odiniame krėle, užsidegė storą kubietišką cigarą ir pradėjo pasakoti: — Tai štai, jaunuoli, buvo tada 1932 m., Didžioji ekonominė krizė visoje šalyje. Buvau ką tik vedęs, neturėjau darbo, o kišenėje dūlėjo vos penkių centų moneta. Už ją aš nusipirkau obuolį. Visą dieną tą obuolį blizginau, ir vakare jis taip gražiai blizgėjo, kad pardaviau jį už. 10 centų. Kitą rytą už tuos 10 centų nusipirkau du obuolius. Blizginau juos visą dieną ir pardaviau už 20 centų. Šia sistema naudojausi visą mėnesį. Man sekėi ir tada jau buvau sukaupęs 1 dolerį ir 37 centus. — Tai taip jūs ir sukūrėte savo finansinę imperiją? — paklausė jaunuolis. — Aišku, NE! Tada mirė mano žmonos tėvas ir paliko mums 2 milijonų vertė palikimą!