Amerikonui, prancūzui ir tarybiniam inteligentui buvo pateiktos trys užduotys:
Išgerti butelį degtinė, permiegoti su negre, paspausti leteną meškai
Amerikonas įveikė pusę butelio ir užmigo.
Prancūzas tris ketvirčius butelio...užmigo
Inteligentas skaniai išgėrė butelį, nuėjo vykdyti kitos užduoties. Girdisi urzgimai, rėkimai t.t...
Pagaliau pasirodo apdraskytu kostiumu inteligentas ir sako:
- Kur čia ta negrė, kuriai reik leteną paspaust?


Trys muitininkai bando nuspręsti kokią dovaną padovanoti savo draugui (tai pat muitininkui). Pirmas:
- Gal jam 600 mersą ??
- Eik, tu, jau praeitais metais dovanojom...
- Gal vilą kanaruose ??
- Eeee, jau turi....
- Va!!! Sugalvojau: gal leidžiame jam pabudėti kiaurą parą ??
Kiti:
- Tu ką, išprotėjai?!?!?!? TOKIOS brangios dovanos dovanoti negalima !!!!

Vyras su žmona ateina pas kunigą:
- Mums nusibodo gyventi kartu, prašome mus išskirti.
Kunigas atsiverčia senovinę, sunkiais apkaustais pagražintą bibliją, pavarto ją, paskaito... Paskui užverčia, užsimoja ir kad tovs vyrui per galvą! Vėl užsimoja, ir kad tvos žmonai! Tada klausia:
- Ar norite išsiskirti?
- Taip.
Kunigas vėl užsimoja ir kad tvos vienam, kad tvos kitam! Ir vėl klausia:
- Ar norite išsiskirti?
- Ttttaaip...
Ir vėl kunigas užsimoja, ir iš visų jėgų, vyrui į kaktą BUM!!! žmonai į kaktą - BUM!!! Vyras neiškenčia:
- Sakykite, kiek jūs mus trankysit?
- Kaip parašyta - "kol mirtis jūsų neišskirs"!


Kartą ponia Jonaitienė atėjo į bažnyčią pakalbėti su kunigu. "Kunigėli, ką man daryti. Mano vyras kaskart per mišias užsnūsta." Kunigas nieko nelaukdamas ir atsakė: "Jokių bėdų. štai, imkit, šitą segtuką, ir kai tik pamatysiu, kad jis jau užmigęs, duosiu jums ženklą ir jus gerai jam įsekit į koją."

Sekantį Sekmadienį, bažnyčioje, ponas Jonaitis užmigo. šitai pastebėjęs, kunigas suriko "Ir kas dėl mūsų visų pasiaukojo?" ir palinksėjo poniai. "Jėzus Maria!” sušuko vyras, gavęs gerą dozę segtuko. "Teisingai, pone Jonaiti, Maria pagimdė mūsų išgelbėtoją." Sako kunigas, nusišypsojęs moteriškei.

Ne už ilgo, Jonaitis vėl užmigo. Kunigas iškart pamatęs vėlgi surėkė: "Ir dėl ko mes čia esame?" Jonaitienė vėl įsmeigė, ir tasai suklykė "Dėl Dievo..." "Taip, mano vaike, dėl Dievo..."

Ilgai netrukus, jis vėl užmigo, tik šįkart kunigas nepastebėjo. Pagreitinęs tempą, kunigėlis jau buvo kelis kartus davęs signalus Jonaitienei, bet ji vis pražiopsodavo. Galų gale kunigas suriko "Ir ką Ieva pasakė Adomui, kai ji jam pagimdė 99-ą vaiką?"

Ponia Jonaitienė įsmeigė segtuką, ir vyras suriko: "Tu dar kartą įbesk ta suknistą daiktą, ir aš jį per pus nulaušiu ir sukišiu tau į šikną!"
"Amen." Tarė žmonė.


Ateina vyras pas žmoną ir sako:
-Ak, kokia šiandien autobuse spūstis buvo, žinok, viena moteris net pagimdė!
-Čia tai nieko!- sako žmona. Vakar troleibuse buvo tokia spūstis, kad aš net pastojau...